Vilniaus m. teritorijos bendrasis planas
Rengiant Vilniaus miesto bendrąjį planą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto plėtrai. Miesto plane iki 2030 m. numatytas želdynų plėtojimas, susisiekimo infrastruktūros plėtros prioritetai, pagrindinės priemonės viešojo transporto konkurencingumo didinimui, prioritetinė artimiausia magistralinių dviračių – pėsčiųjų trasų plėtra, vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros kryptys, ilgalaikiai planai centralizuoto šilumos tiekimo srityje, naujų mokyklų ir darželių statybos, kultūros ir sporto infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos ir daugybė kitų kiekvienam vilniečiui svarbių planų. Plane numatoma pirmenybę teikti kompaktiško miesto sukūrimui centrinėje ir vidurinėje zonose, panaudojant vidinės plėtros rezervus (antrinis teritorijų panaudojimas, modernizavimas, nebaigtų formuoti kvartalų užstatymas), plėtojant viešąją socialinę, susisiekimo infrastruktūrą bei želdynų sistemą. Bendrojo plano dokumentus galite rasti čia.
Bendrajame plane yra keletas svarbių su tvaria Vilniaus m. plėtra susijusių prioritetų. Pavyzdžiui, iki 2020 m. numatoma perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65% komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį). Taip pat iki 2020 m. 50% (vertinant pagal atliekų kiekį) namų ūkiuose susidarančių atliekų (plastiko, metalo, stiklo, popieriaus) komunalinių atliekų sraute numatoma paruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, o po rūšiavimo likusias atliekas, netinkamas perdirbti, naudoti energijos gamybai. Daug dėmesio skiriama miesto „žaliosios infrastruktūros“ formavimui, skirtam ekologinio potencialo didinimui ir klimato kaitos pasekmių sušvelninimui. Pvz. didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose zonose artimiausio želdyno pasiekiamumas – ne toliau 200 m nuo būsto, o želdynų plotas pasiekiamumo spinduliu – ne mažesnis nei 3,5 kv.m vienam gyventojui. Siekiant reguliuoti poveikį aplinkai ir ekologijai, bendrajame plane numatoma skatinti naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektuojant želdynus, numatyti kraštovaizdžio ir technines priemones lietaus vandens pertekliaus kaupimui ir panaudojimui, rengiant gatvių, aikščių, stovėjimo aikštelių ir kitų kietųjų dangų techninius projektus, nukreipti lietaus vandenį prie medžių ir pan.
Plane prioritetas teikiamas viešajam transportui bei pėsčiųjų ir dviratininkų eismui prieš kitas transporto rūšis. Prioritetinės eismo sąlygos pagrindiniuose viešojo transporto maršrutuose bus sudaromos ekologiškomis transporto priemonėmis bei rūšimis. Planuojama vystyti integruotą parkavimo ir dalijimosi automobiliais sistemą, įrengiant elektromobilių pakrovimo mieste tinklą bei sumažinant 50% įprastiniu kuru varomų automobilių skaičių gatvėse, prioritetą teikiant elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams.
Bendrajame plane taip pat numatoma, jog naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 5000 kv. m, bus privalomai sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo sistemą. Teritorija, kurioje pastatai privalės būti sertifikuojami, apima Senamiestį ir XIX a. istorinį miesto centrą, formuojamą kompaktišką miesto centrą. Šioje teritorijoje ir prioritetinėse naujos plėtros integruotų funkcijų teritorijų zonose Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina reikiamos socialinės, sporto infrastruktūros bei kultūros objektų plėtrą, o kitose teritorijose savivaldybė pagal galimybes prisideda prie socialinės infrastruktūros plėtros, taip pat sukuria paskatas ir būdus socialinę infrastruktūrą plėtoti privačios iniciatyvos dėka.
