Žalieji pastatai

Žaliasis pastatas

Tai sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energetiškai efektyvus pastatas, racionaliai vartojantis gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos ir darantis itin mažą poveikį aplinkai.

Tvarios aplinkos kūrimas

Tai aplinkos kūrimas, kuomet maksimaliai saugant gamtą, racionaliai naudojant resursus ir paliekant minimalų poveikį aplinkai, siekiama tenkinti dabartinių kartų poreikius, išsaugant galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius.

Pastatai yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų

Tvarus demonstracinis pastatas

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba ir VILNIUS TECH kartu su partneriais 2021-22 m. įgyvendina unikalaus tvaraus demonstracinio pastato sukūrimo projektą. Pastatą projektuoja 2021 m. pavasarį vykusio studentų konkurso nugalėtojų komanda, kuriai talkina patyrę architektai, projektuotojai, inžinieriai iš „2L architektai“, „Vakarų medienos grupė“, „Sweco Lietuva“, „Baltic Engineers“, „Tenko Baltic“, „Jung Vilnius“ ir kitų Lietuvoje puikiai žinomų įmonių

Maždaug 20 kv. m pastato projektavimo, statybos ir įrengimo darbai yra atliekami išimtinai partnerių jėgomis. Tai puiki proga Lietuvos įmonėms pristatyti savo tvarius sprendimus, produktus ir medžiagas unikalioje, visuomenei atviroje demonstracinėje erdvėje, kurioje vaizdžiai parodomi svarbiausi tvarumo privalumai. Projekto komandos patirtis ir įdiegti sprendimai pasitarnaus ir kaip gidas „žaliojo“ NT vystytojams. Pastatas taps ir savotišku tvarumo etalonu, nes svarbiausi jo poveikio žmogui bei gamtai aspektai bus įvertinti pagal įvairias tvarumo vertinimo ir sertifikavimo sistemas. Susidomėjote? Siūlykite savo tvarius sprendimus el. paštu: info@lzpt.lt.

Tvaraus pastato kūrimo principai

Projektuojant pastatą yra siekiama aukšto energinio efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimo, tvarių ir ekologiškų medžiagų panaudojimo, sveiko mikroklimato sukūrimo ir palaikymo bet kuriuo metų laiku bei išmanaus komforto sistemų valdymo. Kuriant pastatą yra taikomi gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos principai, stengiantis jog pastatas būtų kiek įmanoma draugiškesnis aplinkai – tuo tikslu pagrindiniai komponentai bus gaminami gamyklose ir surenkami vietoje, o dauguma medžiagų turės aplinkosaugines produkto deklaracijas, bus lengvai perdirbamos ar dar kartą panaudojamos.

Tvaraus demonstracinio pastato projektas

Visuomenei atvira „gyvoji” tvarumo laboratorija

Planuojama, jog realus demonstracinis pastatas 2022 m. vasarą duris studentams ir visuomenei atvers VILNIUS TECH Architektūros fakulteto kiemelyje Trakų ir Pylimo g. sankryžoje, o vėliau galės būti perkeliamas, modifikuojamas ir eksponuojamas įvairiuose Lietuvos vietose.

Pastatas pasitarnaus VILNIUS TECH studentams nagrinėjant jo energijos suvartojimą, išmaniųjų technologijų poveikį tvarumui, medžiagų savybes ir konstrukcijų ypatumus. Pastate bus demonstruojami visi pastato veikimą užtikrinantys elementai per permatomas pakabinamas lubas, specialiai įrengiamas stebėjimo vietas ir ekrane rodomą vaizdinę medžiagą. Taip pat kuriamas virtualus 3D modelis SIM (statinio informacinis modeliavimas) aplinkoje, kuris leis detaliai susipažinti su tvariame pastate panaudotomis technologijomis, medžiagomis ir sprendimais.

Žaliųjų pastatų naudos

Sveikesnis ir komfortiškesnis vidaus mikroklimatas

Mažesnės eksploatacinės išlaidos

Didesnė pastato vertė ir pastato užimtumas

Konkurencinis pranašumas ir išskirtinumas, tarptautinis pripažinimas

Gamtos išteklių tausojimas, mažesnė CO2 emisija

Inovacijų skatinimas statybos sektoriuje

Didesnės nuomos kainos

Didesnis darbuotojų darbingumas

Tarptautinės sertifikavimo sistemos

BREEAM ir LEED labiausiai pasaulyje žinomi ir plačiausiai taikomi tvarių pastatų vertinimo standartai. Tai savanoriškai pasirenkamos vertinimo metodikos, kurios nustato geriausią tvarių pastatų projektavo praktiką. Šiais sertifikatais ženklinami pastatai, darantys mažiausią poveikį aplinkai per visa savo gyvavimo laikotarpį.

Sistema Šalis Metai Sertifikatai Informacija
UK 1990 >550.000 www.breeam.com
JAV 1998 >100.000 www.usgbc.org
Vokietija 2007 >1.000 dgnb-system.de
Nacionalinės sertifikavimo sistemos

Lietuva

Švedija

Australija

Ispanija

Japonija

Airija

Tvarus vystymasis

Aplinkosauginė produkto deklaracija

EPD (Environmental Product Declaration) yra vienas iš būdų deklaruoti savo produkto poveikį aplinkai. EPD  teikia informaciją apie gaminius nuo medžiagos „gyvavimo pradžios“ iki „sunaikinimo“ (angl. from cradle to grave), todėl projektuotojai, pirkėjai, rangovai, produkto gamintojai ir plačioji visuomenė gali geriau suprasti produkto tam tikro etapo poveikį ir bendrą poveikį aplinkai. Produkto gyvavimo ciklo vertinimo (Life Cycle Assessment, LCA) dėka yra matuojamas išteklių ir energijos suvartojimo efektyvumas, tarša į aplinką ir žmogui visoje produkto gamybos grandinėje. Energijos išteklių efektyvumo vertinimas atveria naujas alternatyvas gamybos išlaidoms sumažinti.

EPD procesas atliekamas keliais etapais. Pirmiausia parenkami produktai ir juos atitinkančios kategorijos. Kiekvieno produkto gamybos duomenys yra surenkami ir išanalizuojami. Analizės metu apimamas visas produkto ciklas: nuo žaliavų išgavimo iki utilizavimo ar perdirbimo. Susisteminti duomenys perduodami trečiosios nepriklausomos šalies vertinimui. Sėkmingai įvertinus produktus šie gauna EPD deklaraciją, kuri viešinama tarptautinėse duomenų bazėse. Produkto poveikio aplinkai deklaracija (EPD) yra parengta pagal ISO 14025 ir EN 15804 standartus. EPD deklaracija gali būti taikoma daugiau nei 100 skirtingų produktų kategorijų – tam tarpe medžio, metalo, technikos, konstrukcijų, tekstilės, chemijos, stiklo pramonei.
EPD proceso metu atliekama duomenų analizė atitinka tarptautinius standartus – tai užtikrina, kad visi produktai būtų vertinami vienodame aukštame lygmenyje. EPD deklaracija yra aktuali medžiagų gamintojams, siekiantiems išeiti į kitas rinkas (ypač Vakarų ir Skandinavijos šalių). Deklaracija žymi produkto patikimumą ir tarptautiškumą; produktai patenka į listinguojamus tarptautinius sąrašus.

Pastatų poveikio aplinkai vertinimas yra pripažįstamas kaip būtinas aspektas, siekiant gauti aukštą reitingą ir pritraukti stambias investicijas nekilnojamo turto rinkoje. Statybinių gaminių naudojimas sudaro svarbią tvarumo vertinimo dalį. Pvz. nekilnojamo turto verslams, siekiantiems BREEAM ar LEED pastatų sertifikato, EPD padeda pasiekti aukštesnį kreditų skaičių.

Medžiagų tvarumo vertinimas – One Click LCA Planetary įrankis

Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga įgyvendina ambicingus šiltnamio dujų mažinimo tikslus įvairiuose ūkio sektoriuose. Pagrindinis jos tikslas – iki 2030 m. ES viduje išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 m.

Europos Sąjungos Naujojo žaliojo kurso (Green New Deal) vienas iš tikslų – užtikrinti, kad ES iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje klimato atžvilgiu neutraliu kontinentu. Naujasis žaliasis kursas yra tikra žalioji revoliucija, kuria siekiama reformuoti kone visus europinės politikos aspektus — nuo ES, kaip globalios veikėjos, ir jos galios tarptautinėje sistemoje klausimų iki prekybos, konkurencingumo ir žemės ūkio, nuo transporto iki energetikos, nuo išmaniųjų technologijų iki biurų ir namų statybos.

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, partneriaudama su Bionova Ltd, Lietuvos rinkai pristato nemokamą programinę įrangą One Click LCA Planetary, kurios pagalba statybos pramonės profesionalai galės apskaičiuoti ir palyginti savo pastato projekto “įkūnytos” anglies (embodied carbon) poveikį ir naudojamų medžiagų efektyvumą.

Gyvavimo ciklo analizė (Life Cycle Assessment) – tai metodas analizuoti, vertinti pastatus ir jų inžinerines sistemas bei mažinti jų daromą neigiamą įtaką. LCA apibrėžiama kaip produkto ar sistemos tiesioginių ir netiesioginių veiksnių aplinkai ir visuomenei nustatymas per visas jo gyvavimo fazes: gamybą, įrengimą, naudojimą ir sunaikinimą, taip pat įvertinant ir transportavimą įvairių fazių metu. Projektuojant pastatą, gyvavimo ciklo analizė yra naudinga tuo, kad leidžia priimti sprendimus, susijusius su projekto alternatyvomis, parinkti konstrukcines medžiagas, nustatyti, kurie iš pastato elementų ir kurioje pastato gyvavimo ciklo fazėje daro didžiausią aplinkosauginį poveikį.

Žiedinė ekonomika

Statybų sektorius yra vienas iš daugiausiai išteklių naudojančių sektorių pasaulyje. Europoje, pavyzdžiui, tai sudaro maždaug pusę visų išgaunamų medžiagų, pusė viso energijos ir trečdalį vandens suvartojimo. Šis sektorius sukuria ir trečdalį visų atliekų. Ne išimtis ir Lietuva, o ypač jos miestai.

Atsižvelgdamos į statybos ir kitų resursams imlių sektorių poveikį aplinkai, pažangios šalys plėtoja atsinaujinančios – „žiedinės“ – ekonomikos sistemą, kurios pagalba yra stengiamasi kiek įmanoma sumažinti resursų ir energijos suvartojimą. Vis dažniau projektuojant ir statant tvarius pastatus yra pasitelkiamos savanoriškos pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos, kurių vartotojai yra viešosios ir privačios organizacijos, architektų ir projektuotojų komandos, nekilnojamo turto vystytojai ir valdytojai. Tokių sistemų naudojimas ne tik skatina tvarų miesto, regiono, šalies vystymąsi, inovacijas, bet ir įgalina efektyviai taikyti pastato gyvavimo ciklo principus nuo dizaino iki jau sukurto objekto valdymo, renovacijos ar konversijos. Statybų sektoriaus profesionalai ir jų klientai tvarumo vertinimo sistemų pagalba geriau suvokia jų pastatų poveikį aplinkai bei kaip jį galima sumažinti, tuo pačiu ženkliai pagerinant patalpų mikroklimatą ir komfortą, sumažinant eksploatacijos kaštus.

Level(s) yra Europos komisijos su partneriais kuriama savanoriška vertinimo ir viešinimo sistema, skirta skatinti tvarų vystymąsi, inovacijas bei Europos sąjungos mastu įvertinti aplinkosaugos reikalavimų taikymą statybų sektoriuje. Ši sistema taip pat padeda vartotojams geriau suvokti ir pasiruošti sudėtingesnių tvarumo vertinimo ir pastatų sertifikavimo sistemų taikymui. Level(s) panaudojimas esamose tvarumo vertinimo sistemose leidžia įsitikinti, jog jų kriterijai atspindi Europos žiedinės ekonomikos prioritetus bei leidžia palyginti sertifikavimo pagal įvairias sistemas metu gautus rezultatus. Daugiau apie Level(s) skaitykite anglų kalba.

Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.

2015 m. pasaulio lyderių patvirtinta JT 2030 m. darbotvarkė yra nauja pasaulinė darnaus vystymosi programa. Ji yra įsipareigojimas iki 2030 m. visame pasaulyje panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų vystymąsi, nuošalyje nepaliekant nė vieno. Darbotvarkėje numatyta 17 tikslų, 169 uždaviniai ir daugiau nei 200 rodiklių jiems pasiekti. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), apimančiais skurdo, nelygybės, maisto saugos, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita, lyčių lygybės, taikios ir įtraukios visuomenės ir kt. sritis. Darnaus vystymosi tikslai įtraukti į visus dešimt Europos Komisijos prioritetų.

“Žaliųjų” pastatų ir infrastruktūros vystytojai bene ženkliausiai gali prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo:

  • 7. Atsinaujinanti ir prieinama energija: Užtikrinti įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos šaltinių prieigą visiems;
  • 11. Tvarūs miestai ir bendrijos: Miestus ir gyvenvietes padaryti patogius, saugius, lanksčiai prisitaikančius prie aplinkybių ir tvarius;
  • 12. Atsakingas išteklių naudojimas: Užtikrinti tvarius naudojimo ir gamybos modelius;
  • 13. Klimato apsaugos veiksmai: Neatidėliojant imtis veiksmų klimato kaitai stabdyti ir jos padariniams šalinti.

Lietuvoje šiuo tikslus atspindi Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (NDVS) ir Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Sudaryta Nacionalinė darnaus vystymosi komisija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, nariai – ministrai, nevyriausybinių organizacijų, verslo įmonių asociacijų, mokslo institucijų atstovai, o koordinuoti NDVS įgyvendinimą pavesta Aplinkos ministerijai.

Žalieji viešieji pirkimai

Žalieji viešieji pirkimai yra svarbi priemonė siekiant aplinkos politikos tikslų, susijusių su klimato kaitos problemų sprendimu, išteklių naudojimu ir tvariu vartojimu bei gamyba.

Žinant kiek daug viešojo sektoriaus lėšų išleidžiama prekėms ir paslaugoms Europoje, šio sektoriaus pirkėjai gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, pirkdami prekes, paslaugas ir darbus, kurių poveikis aplinkai mažesnis. Taikydami aplinkos apsaugos kriterijus, viešojo sektoriaus pirkėjai gali nupirkti ir pastatų projektavimo paslaugas ar statybos darbus.

Tam, kad būtų atliktas projektavimo paslaugų ar statybos darbų žaliasis pirkimas, į pirkimo dokumentus turėtų būti įrašyti aplinkos apsaugos kriterijai, kurie gali būti suformuluoti apibūdinant pirkimo objektą (techninėse specifikacijose), nustatant minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį arba produkto gyvavimo ciklo sąnaudas), nustatant pirkimo sutarties sąlygas.

Aplinkos apsaugos kriterijai, taikomi projektavimo paslaugų ar statybos darbų viešiesiems pirkimams, apima svarbiausius pastatų poveikio aplinkai aspektus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, išmetamomis naudojant energiją pastatui eksploatuoti ir naudojant išteklius statybinių medžiagų gamybai, aspektus, susijusius su žaliavų gavybos, apdirbimo ir vežimo poveikiu ekosistemai, produkto gamybos metu ir statybvietėje vykstant statybos ir griovimo procesams susidarančių atliekų kiekiu, sveikatai palankia ir patrauklia aplinka.

Taip pat pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti taikant pažangius energiją taupančių pastatų konstrukcinius sprendimus,  perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus. Įrodyta, kad, dirbant sveikatai palankiame pastate, kurio patalpų oro kokybė gera ir kuriame esama dienos šviesos, darbuotojų darbo našumas didesnis, rečiau neatvykstama į darbą dėl ligos.

Daugiau informacijos – Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje bei Europos komisijos parengtame Žaliųjų viešųjų pirkimų vadove (anglų k.).

Integruotas nacionalinis energetikos ir klimato planas

Integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato plane (toliau – Planas) aprašytos pagrindinės Lietuvos energetikos ir klimato kaitos, pirmiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD), mažinimo gairės iki 2030-ųjų metų. Planu siekiama suderinti šiuo metu galiojančius nacionalinius strateginius energetikos bei klimato kaitos mažinimo dokumentus, kad šie neprieštarautų Lietuvos nacionaliniams klimato kaitos mažinimo įsipareigojimams ES.

Analogiškai visos Europos Sąjungos šalių vyriausybės parengė tokius planus 2021–2030 m. laikotarpiui, siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus. ES 2030 m. tikslai – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent jau 40 proc., padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc., padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bent jau iki 32 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio ir užtikrinti bent jau 15 proc. elektros tinkle sujungimo lygį tarp kaimyninių valstybių.

Vilniaus m. teritorijos bendrasis planas

Rengiant Vilniaus miesto bendrąjį planą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto plėtrai. Miesto plane iki 2030 m. numatytas želdynų plėtojimas, susisiekimo infrastruktūros plėtros prioritetai, pagrindinės priemonės viešojo transporto konkurencingumo didinimui, prioritetinė artimiausia magistralinių dviračių – pėsčiųjų trasų plėtra, vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros kryptys, ilgalaikiai planai centralizuoto šilumos tiekimo srityje, naujų mokyklų ir darželių statybos, kultūros ir sporto infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos ir daugybė kitų kiekvienam vilniečiui svarbių planų. Plane numatoma pirmenybę teikti kompaktiško miesto sukūrimui centrinėje ir vidurinėje zonose, panaudojant vidinės plėtros rezervus (antrinis teritorijų panaudojimas, modernizavimas, nebaigtų formuoti kvartalų užstatymas), plėtojant viešąją socialinę, susisiekimo infrastruktūrą bei želdynų sistemą. Bendrojo plano dokumentus galite rasti čia.

Bendrajame plane yra keletas svarbių su tvaria Vilniaus m. plėtra susijusių prioritetų. Pavyzdžiui, iki 2020 m. numatoma perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65% komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį). Taip pat iki 2020 m. 50% (vertinant pagal atliekų kiekį) namų ūkiuose susidarančių atliekų (plastiko, metalo, stiklo, popieriaus) komunalinių atliekų sraute numatoma paruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, o po rūšiavimo likusias atliekas, netinkamas perdirbti, naudoti energijos gamybai. Daug dėmesio skiriama miesto „žaliosios infrastruktūros“ formavimui, skirtam ekologinio potencialo didinimui ir klimato kaitos pasekmių sušvelninimui. Pvz. didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose zonose artimiausio želdyno pasiekiamumas – ne toliau 200 m nuo būsto, o želdynų plotas pasiekiamumo spinduliu – ne mažesnis nei 3,5 kv.m vienam gyventojui. Siekiant reguliuoti poveikį aplinkai ir ekologijai, bendrajame plane numatoma skatinti naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektuojant želdynus, numatyti kraštovaizdžio ir technines priemones lietaus vandens pertekliaus kaupimui ir panaudojimui, rengiant gatvių, aikščių, stovėjimo aikštelių ir kitų kietųjų dangų techninius projektus, nukreipti lietaus vandenį prie medžių ir pan.
Plane prioritetas teikiamas viešajam transportui bei pėsčiųjų ir dviratininkų eismui prieš kitas transporto rūšis. Prioritetinės eismo sąlygos pagrindiniuose viešojo transporto maršrutuose bus sudaromos ekologiškomis transporto priemonėmis bei rūšimis. Planuojama vystyti integruotą parkavimo ir dalijimosi automobiliais sistemą, įrengiant elektromobilių pakrovimo mieste tinklą bei sumažinant 50% įprastiniu kuru varomų automobilių skaičių gatvėse, prioritetą teikiant elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams.

Bendrajame plane taip pat numatoma, jog naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas  yra didesnis nei 5000 kv. m, bus privalomai sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo sistemą. Teritorija, kurioje pastatai privalės būti sertifikuojami, apima Senamiestį ir XIX a. istorinį miesto centrą, formuojamą kompaktišką miesto centrą. Šioje teritorijoje ir prioritetinėse naujos plėtros integruotų funkcijų teritorijų zonose Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina reikiamos socialinės, sporto infrastruktūros bei kultūros objektų plėtrą, o kitose teritorijose savivaldybė pagal galimybes prisideda prie socialinės infrastruktūros plėtros, taip pat sukuria paskatas ir būdus socialinę infrastruktūrą plėtoti privačios iniciatyvos dėka.