Žalieji pastatai

Žaliasis pastatas

Tai sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energetiškai efektyvus pastatas, racionaliai vartojantis gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos ir darantis itin mažą poveikį aplinkai.

Tvarios aplinkos kūrimas

Tai aplinkos kūrimas, kuomet maksimaliai saugant gamtą, racionaliai naudojant resursus ir paliekant minimalų poveikį aplinkai, siekiama tenkinti dabartinių kartų poreikius, išsaugant galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius.

Pastatai yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų

Žaliųjų pastatų naudos

Sveikesnis ir komfortiškesnis vidaus mikroklimatas

Mažesnės eksploatacinės išlaidos

Didesnė pastato vertė ir pastato užimtumas

Konkurencinis pranašumas ir išskirtinumas, tarptautinis pripažinimas

Gamtos išteklių tausojimas, mažesnė CO2 emisija

Inovacijų skatinimas statybos sektoriuje

Didesnės nuomos kainos

Didesnis darbuotojų darbingumas

Tarptautinės sertifikavimo sistemos

BREEAM ir LEED labiausiai pasaulyje žinomi ir plačiausiai taikomi tvarių pastatų vertinimo standartai. Tai savanoriškai pasirenkamos vertinimo metodikos, kurios nustato geriausią tvarių pastatų projektavo praktiką. Šiais sertifikatais ženklinami pastatai, darantys mažiausią poveikį aplinkai per visa savo gyvavimo laikotarpį.

Sistema Šalis Metai Sertifikatai Informacija
UK 1990 >550.000 www.breeam.com
JAV 1998 >100.000 www.usgbc.org
Vokietija 2007 >1.000 dgnb-system.de
Nacionalinės sertifikavimo sistemos

Lietuva

Švedija

Australija

Ispanija

Japonija

Airija

Tvarus vystymasis

Žiedinė ekonomika

Statybų sektorius yra vienas iš daugiausiai išteklių naudojančių sektorių pasaulyje. Europoje, pavyzdžiui, tai sudaro maždaug pusę visų išgaunamų medžiagų, pusė viso energijos ir trečdalį vandens suvartojimo. Šis sektorius sukuria ir trečdalį visų atliekų. Ne išimtis ir Lietuva, o ypač jos miestai.

Atsižvelgdamos į statybos ir kitų resursams imlių sektorių poveikį aplinkai, pažangios šalys plėtoja atsinaujinančios – „žiedinės“ – ekonomikos sistemą, kurios pagalba yra stengiamasi kiek įmanoma sumažinti resursų ir energijos suvartojimą. Vis dažniau projektuojant ir statant tvarius pastatus yra pasitelkiamos savanoriškos pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos, kurių vartotojai yra viešosios ir privačios organizacijos, architektų ir projektuotojų komandos, nekilnojamo turto vystytojai ir valdytojai. Tokių sistemų naudojimas ne tik skatina tvarų miesto, regiono, šalies vystymąsi, inovacijas, bet ir įgalina efektyviai taikyti pastato gyvavimo ciklo principus nuo dizaino iki jau sukurto objekto valdymo, renovacijos ar konversijos. Statybų sektoriaus profesionalai ir jų klientai tvarumo vertinimo sistemų pagalba geriau suvokia jų pastatų poveikį aplinkai bei kaip jį galima sumažinti, tuo pačiu ženkliai pagerinant patalpų mikroklimatą ir komfortą, sumažinant eksploatacijos kaštus.

Level(s) yra Europos komisijos su partneriais kuriama savanoriška vertinimo ir viešinimo sistema, skirta skatinti tvarų vystymąsi, inovacijas bei Europos sąjungos mastu įvertinti aplinkosaugos reikalavimų taikymą statybų sektoriuje. Ši sistema taip pat padeda vartotojams geriau suvokti ir pasiruošti sudėtingesnių tvarumo vertinimo ir pastatų sertifikavimo sistemų taikymui. Level(s) panaudojimas esamose tvarumo vertinimo sistemose leidžia įsitikinti, jog jų kriterijai atspindi Europos žiedinės ekonomikos prioritetus bei leidžia palyginti sertifikavimo pagal įvairias sistemas metu gautus rezultatus. Daugiau apie Level(s) skaitykite anglų kalba.

Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.

2015 m. pasaulio lyderių patvirtinta JT 2030 m. darbotvarkė yra nauja pasaulinė darnaus vystymosi programa. Ji yra įsipareigojimas iki 2030 m. visame pasaulyje panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų vystymąsi, nuošalyje nepaliekant nė vieno. Darbotvarkėje numatyta 17 tikslų, 169 uždaviniai ir daugiau nei 200 rodiklių jiems pasiekti. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), apimančiais skurdo, nelygybės, maisto saugos, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita, lyčių lygybės, taikios ir įtraukios visuomenės ir kt. sritis. Darnaus vystymosi tikslai įtraukti į visus dešimt Europos Komisijos prioritetų.

“Žaliųjų” pastatų ir infrastruktūros vystytojai bene ženkliausiai gali prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo:

  • 7. Atsinaujinanti ir prieinama energija: Užtikrinti įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos šaltinių prieigą visiems;
  • 11. Tvarūs miestai ir bendrijos: Miestus ir gyvenvietes padaryti patogius, saugius, lanksčiai prisitaikančius prie aplinkybių ir tvarius;
  • 12. Atsakingas išteklių naudojimas: Užtikrinti tvarius naudojimo ir gamybos modelius;
  • 13. Klimato apsaugos veiksmai: Neatidėliojant imtis veiksmų klimato kaitai stabdyti ir jos padariniams šalinti.

Lietuvoje šiuo tikslus atspindi Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (NDVS) ir Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Sudaryta Nacionalinė darnaus vystymosi komisija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, nariai – ministrai, nevyriausybinių organizacijų, verslo įmonių asociacijų, mokslo institucijų atstovai, o koordinuoti NDVS įgyvendinimą pavesta Aplinkos ministerijai.

Žalieji viešieji pirkimai

Žalieji viešieji pirkimai yra svarbi priemonė siekiant aplinkos politikos tikslų, susijusių su klimato kaitos problemų sprendimu, išteklių naudojimu ir tvariu vartojimu bei gamyba.

Žinant kiek daug viešojo sektoriaus lėšų išleidžiama prekėms ir paslaugoms Europoje, šio sektoriaus pirkėjai gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, pirkdami prekes, paslaugas ir darbus, kurių poveikis aplinkai mažesnis. Taikydami aplinkos apsaugos kriterijus, viešojo sektoriaus pirkėjai gali nupirkti ne tik biuro įrangą, patalpų valymo priemones ar paslaugas, transporto priemones ar kitas prekes, bet ir pastatų projektavimo paslaugas ar statybos darbus.

Tam, kad būtų atliktas projektavimo paslaugų ar statybos darbų žaliasis pirkimas, į pirkimo dokumentus turėtų būti įrašyti aplinkos apsaugos kriterijai, kurie gali būti suformuluoti apibūdinant pirkimo objektą (techninėse specifikacijose), nustatant minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį arba produkto gyvavimo ciklo sąnaudas), nustatant pirkimo sutarties sąlygas.

Aplinkos apsaugos kriterijai, taikomi projektavimo paslaugų ar statybos darbų viešiesiems pirkimams, apima svarbiausius pastatų poveikio aplinkai aspektus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, išmetamomis naudojant energiją pastatui eksploatuoti ir naudojant išteklius statybinių medžiagų gamybai, aspektus, susijusius su žaliavų gavybos, apdirbimo ir vežimo poveikiu ekosistemai, produkto gamybos metu ir statybvietėje vykstant statybos ir griovimo procesams susidarančių atliekų kiekiu, sveikatai palankia ir patrauklia aplinka.

Pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti, pavyzdžiui, taikant pažangius energiją taupančių pastatų konstrukcinius sprendimus,  perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus ir taip mažinti atliekų kiekį, kt. Įrodyta, kad, dirbant sveikatai palankiame pastate, kurio patalpų oro kokybė gera ir kuriame esama dienos šviesos, darbuotojų darbo našumas didesnis, rečiau neatvykstama į darbą dėl ligos.

Daugiau informacijos – Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje bei Europos komisijos parengtame Žaliųjų viešųjų pirkimų vadove (anglų k.).

Daugiau apie tvarumą ir žaliuosius pastatus skaitykite LŽPT socialinių tinklų paskyrose