Tvarumo vertinimas

Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema

LPTVS – tai Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos sukurtas įrankis, skirtas įvertinti pastatų tvarumą mūsų šalyje. Ji pateikia aiškius kriterijus įvairiems tvarumo aspektams ir leidžia objektyviai įvertinti pastatų poveikį aplinkai bei jų naudotojų gerovę.

 

LPTVS yra viena iš daugelio pastatų tvarumo vertinimo sistemų, naudojamų Europoje ir pasaulyje. Ji remiasi tarptautinėmis praktikomis ir metodikomis, tačiau yra pritaikyta Lietuvos gamtinėms sąlygoms, teisine bei ekonominei aplinkai. Sistemos tikslas – skatinti sveikų, komfortiškų, ilgaamžių ir ekonomiškų pastatų kūrimą, kurie racionaliai naudoja gamtos išteklius visuose savo gyvavimo ciklo etapuose. Vertinimas pagal LPTVS yra puikus būdas pastato savininkams ir vystytojams pristatyti savo „žaliųjų“ pastatų privalumus klientams, darbuotojams ir visuomenei bei pabrėžti savo organizacijos socialinę atsakomybę.

 

Palyginti su pasaulyje plačiai naudojamomis sistemomis, tokiomis kaip BREEAM ir LEED, LPTVS išsiskiria išskirtiniu dėmesiu būtent Lietuvos ekonominėms, socialinėms ir klimatinėms sąlygoms. BREEAM (Didžioji Britanija) ir LEED (JAV) yra labiau orientuotos į tarptautinę praktiką ir plačiau taikomos dideliuose verslo centruose, tuo tarpu LPTVS siekia optimizuoti tvarumo kriterijus daugelyje pastatų tipų pagal Lietuvos rinkos poreikius ir specifiką, vietinės kilmės medžiagų naudojimą.

 

LPTVS atspindi Tarybos siekį ne tik sumažinti pastatų neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrinti sveikatai palankesnę, energijos efektyvumą skatinančią, medžiagų tvarumą puoselėjančią bei ekologišką urbanistinę aplinką. Sertifikavimo lygiai leidžia vertinti tiek pagrindinių, tiek pažangių sprendimų diegimą – nuo minimalių normų atitikimo iki itin aukštos kokybės standartų. Įgyvendinus visus kriterijus, pastatas ne tik atitinka griežtus nacionalinius reikalavimus, bet ir demonstruoja pažangą link klimatui neutralaus bei sveiko gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimo.

Kaip vyksta sertifikavimas

1. Sistemos priežiūra ir vertintojų paruošimas

LPTVS administruoja Lietuvos žaliųjų pastatų taryba – ji rengia vertinimo metodiką, tvirtina jos atnaujinimus ir kasmet organizuoja mokymus bei atestacijas vertintojams. Akredituoti LPTVS expertai gauna vertintojų pažymėjimus ir skelbiami šiame tinklapyje, todėl užsakovai visada žino, kam patikėti vertinimo užduotį.

 

2. Paraiška sertifikavimui ir vertinimo eiga

Kai pastato savininkas ar projekto vystytojas nusprendžia sertifikuoti savo objektą, registruojama vertinimo paraiška ir pasirenkamas vertintojas. Užsakovas su vertintoju sudaro sutartį tarp jų sutarta kaina ir terminais. Vertintojas atvyksta į objektą arba įvertina projektinius sprendimus, renka duomenis bei įrodymus ir parengia ataskaitą. Šią ataskaitą peržiūri Tarybos suformuota LPTVS patikros komisija, kuri įvertina ar buvo tinkamai laikomasi visų kriterijų ir suteiktas pastato įvertinimas skirtas pagrįstai.

 

3. Sertifikavimas, peržiūra ir ginčų sprendimas

Jei viskas atitinka metodiką, pastatui išduodamas oficialus neterminuotas LPTVS sertifikatas, kuriuo galite didžiuotis ir viešai dalytis. Tačiau, jeigu vertinimo metu randama reikšmingų spragų, pateikiama išvada su rekomendacijomis. Pašalinus trūkumus komisija vėl atlieka patikrą. Ginčai ar neaiškumai sprendžiami Tarybos valdyboje, kuri veikia kaip arbitras tarp užsakovo ir vertintojo. Tokiu būdu visame procese užtikrinama skaidrumas, objektyvumas ir nuolatinis tobulėjimas.

LPTVS žaliuosiuose pirkimuose

Įtraukus LPTVS sertifikato reikalavimą į žaliuosius viešuosius pirkimus, ne tik skatinamas tvarumo standartų diegimas statiniuose, bet ir realizuojama viešojo sektoriaus misija prisidėti mažinant CO₂ pėdsaką ir laikytis Europos žaliojo kurso bei ES direktyvų reikalavimų. Pirkimų sąlygose rekomenduojama nurodyti, kad rangovas ar projektų vystytojas turėtų turėti vieną iš pastatų tvarumą patvirtinančių sertifikatų – tai sukurtų skaidrią ir objektyvią atrankos sistemą, kurioje per viešuosius pirkimus būtų skatinamas aukštesnis pastatų tvarumo lygis bei įgyvendinima CO₂ emisijų kontrolė.

 

LPTVS integracija žaliuosiuose pirkimuose taip pat sudaro galimybes viešajam sektoriui skaidriai valdyti ESG (Environmental, Social, Governance) rizikas. Rinkdamosi tiekėjus, institucijos gali ne tik prisidėti prie CO₂ emisijų mažinimo, bet ir įtakoti darbuotojų sveikatos bei bendruomenės gerovę, nes LPTVS reikalaujami rodikliai – nuo natūralaus apšvietimo kontrolės iki akustinio komforto – tiesiogiai prisideda prie pastatų kokybės ir jų naudotojų patirties gerinimo. Tokiu būdu žalieji pirkimai tampa ne tik ekonominio naudingumo, bet ir aplinkosauginio bei socialinio poveikio priemone.

LPTVS aprašas

Aktualaus LTPVS aprašo dokumentus rasite paspaudę nuorodas žemiau.

📘 LPTVS Naudotojo vadovas (v.2025-11)

📗 LPTVS Techninis vadovas (v.2025-11)

Atkreipiame dėmesį, kad sistema nuolat tobulinama ir atnaujinama, todėl kaskart įsitikinkite, kad naudojate aktualią LPTVS versiją.

LPTVS apima 4 kategorijas ir 11 kriterijų

Kiekvienam kriterijui yra nustatyti privalomi rodikliai, atitinkantys tris sertifikavimo lygius (★, ★★, ★★★). Rodikliai vertinami pagal pateiktus įrodymus: projektinius sprendimus, matavimus bei atitikties dokumentus. Siekiant didesnio lankstumo, papildomai galima taikyti laisvai pasirenkamus kriterijus (pvz., nulinė CO₂ emisija, gyvavimo ciklo balansas ir kt.) kaip alternatyvą neįgyvendintiems pagrindiniams reikalavimams.

 

I. SVEIKATA

 

1. Oro kokybė

    • Vertinama tiekiamo šviežio oro srauto apskaičiavimo ir įgyvendinimo atitiktis STR bei ISO standartams.
    • Patalpose, kur renkasi daug žmonių (≥20–50 asmenų), reikalaujama CO₂ jutiklių su vėdinimo valdymo automatika.
    • Aukščiausiam (★★★) lygiui – privalomas 20 % priedas prie minimalaus oro srauto ir papildomi teršalų (TVOC, formaldehidų) koncentracijos matavimai.

2. Apšvietimas ir apšviestumas

    • Reikalaujamas dirbtinio apšvietimo modeliavimas ir galutinių matavimų atitiktis (DIALux, Relux ir kt.).
    • Patalpose, kuriose žmonės praleidžia ilgesnį laiką, šviesos mirgėjimas ≤ 5 % ir CRI > 80.
    • Natūralaus apšvietimo akinimo kontrolė (t.y. reguliuojamos užuolaidos, žaliuzės).

3. Triukšmo lygis

    • Gyvenamosiose patalpose siekiama B arba A garso klasės įvertinimo, matuojant ne mažiau kaip 5–30 % pastato elementų.
    • Negyvenamojo sektoriaus darbo vietose privalomos akustinės atitvaros ir inžinerinių sistemų keliamo triukšmo matavimai.
    • Papildomai – kaimynystėje esančių gyvenamųjų ar ugdymo įstaigų foninio triukšmo vertinimas ir ribos (dieną ≤ 5 dB, naktį ≤ 2 dB).

 

II. ENERGETIKA

 

4. Energetinis efektyvumas

    • Vertinamas neatsinaujinančios pirminės energijos poreikis, palyginant su minimaliais STR reikalavimais: –10 % (★), –20 % (★★), –30 % (★★★).
    • Lyginamas faktiškai suvartotas energijos kiekis su prognozuotuoju (skirtumas ≤ 30 %).
    • Negyvenamuosiuose pastatuose papildomas reikalavimas naudoti CRREM rizikos vertinimo įrankį.

5. Atsinaujinanti energija

    • Namų ūkių ir bendrosioms reikmėms naudojamos dalies elektrai iš atsinaujinančių išteklių ribos: ≥ 50 % (★), ≥ 60 % (★★), ≥ 70 % (★★★).
    • Komerciniame sektoriuje – didinamas minimalus atsinaujinančios energijos procentas virš šalies vidurkio (+5 –+15 pp).
    • Būtinos sąlygos: atskiras apskaitos prietaisas, STR 2.01.02:2016 skaičiavimai, stogo ploto panaudojimas saulės moduliams.

6. Vartojimo kontrolė

    • Įdiegiamos skaitmeninės apskaitos sistemos šilumos, vandens, elektros vartojimui.
    • Reikalavimas turėti centralizuotą duomenų valdymo platformą bei mėnesinių ataskaitų funkcionalumą.
    • Aukščiausiam lygiui – papildomi įspėjimų ir automatinio optimizavimo moduliai energijos ir vandens taupymui.

 

III. MEDŽIAGOS

 

7. Aplinkosauginės produkto deklaracijos (EPD)

    • Būtina pateikti EPD sertifikatus bent 50 % didžiausių pagrindinių medžiagų kiekių (★), 75 % (★★), 100 % (★★★).
    • Dokumentai turi būti tvirtinami nepriklausomų institucijų ir atitikti ISO 14025 standartus.

8. Perdirbtos medžiagos ir atsakingas tiekimas

    • Minimalus perdirbtų ar atnaujintų medžiagų dalis – 20 % (★), 30 % (★★), 40 % (★★★) pagal masę arba kainą.
    • Tiekimo grandinės analizė, tiekėjų auditai, atsakingumo sertifikatai (FSC, PEFC ir kt.).
    • Papildomas reikalavimas – bent vienas vietinis tiekėjas arba perdirbimo įmonė.

9. Gyvavimo ciklo analizė (LCA)

    • Atliekamas pagal LST EN 15978, EN 15643, ISO 14040/44 metodikas – pradinės apklausos, duomenų surinkimas, skaičiavimai.
    • Rezultatai turi apimti CO₂ ekvivalentų, energijos vartojimo, vandens suvartojimo ir kitų aplinkos poveikio rodiklių modeliavimą.
    • Aukščiausiam sertifikatui privaloma pateikti nepriklausomo audito ataskaitą.

 

IV. SKLYPAS

 

10. Kraštovaizdžio sprendimas (Apželdinimas)

    • Želdinimo plotas privalo viršyti normatyvinius reikalavimus 20 % (★), 30 % (★★), > 30 % (★★★).
    • Įgyvendinama bent viena priemonė ekosistemų įvairovės didinimui (medžių, krūmų, daugiamečių gėlių sodinimas, vabzdžių nameliai).
    • Aukščiausiam lygiui – įrengtos trys priemonės, pvz., lietaus sodai, natūralūs drenažo takai, gyvatvorės.

11. Lietaus ir polaidžio nuotekų tvarkymas

    • Pirmasis lygis (★): paviršinio vandens kaupimo arba nuvedimo į centralizuotą sistemą sprendiniai.
    • Antrasis (★★): įrengtos atskiruose zonose infiltravimo dervos arba drenažo moduliai.
    • Aukščiausias (★★★): kompleksiniai biofiltravimo, želdintų šiukšlių valymo sprendiniai ir sutvarkyta sausinimo/užliūties rizika.
LPTVS procesas

Kodėl LPTVS?

LPTVS vertinimo nauda ir patikimumas

Vertinimo ir sertifikavimo nauda pastatui, jo valdytojui, valstybei ir visuomenei

 

Nauda konkrečiam pastatui

  • sumažinamos energijos ir išteklių sąnaudos;
  • pailgėja pastato tarnavimo laikas, sumažėja priežiūros kaštai;
  • užtikrinama geresnė vidaus aplinka – aukštesnė oro kokybė, apšvietimas, akustika;
  • didėja pastato vertė rinkoje bei nuomos/pardavimo patrauklumas.

 

Pastatą valdančiai institucijai / įstaigai / organizacijai

  • mažesnės eksploatacijos išlaidos ir didesnė investicijų grąža;
  • aiški pastato būklės kontrolė, paremta objektyviais kriterijais;
  • didesnis skaidrumas, reputacijos ir įvaizdžio stiprinimas;
  • sudaromos sąlygos efektyviau planuoti renovacijos bei energinio efektyvumo priemones.

 

Valstybei ir visuomenei

  • reikšmingas indėlis į Lietuvos klimato kaitos mažinimo tikslus – CO₂ emisijų, atliekų ir taršos mažinimas;
  • energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra;
  • skatinamos inovacijos statybų sektoriuje bei atsakingas vartojimas;
  • sukuriamas patikimas nacionalinis rodiklių pagrindas, leidžiantis tarptautiniu mastu lyginti Lietuvos pastatų tvarumo pažangą.

 

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kaip LPTVS rengėja yra sukaupusi išskirtines kompetencijas ir integravusi tarptautines patirtis pastatų tvarumo vertinimo srityje

 

  • Ekspertinė bazė
    LŽPT vienija įvairių sričių profesionalus – architektus, inžinierius, NT vystymo, aplinkosaugos, energinio efektyvumo, akustikos, apšvietimo, medžiagų, urbanistikos specialistus. Tarybos nariai yra tiesiogiai įsitraukę į tarptautines tvarumo iniciatyvas, todėl jų kompetencija apima tiek nacionalinius, tiek pasaulinius standartus.

 

  • Metodikų kūrimas ir adaptavimas
    LŽPT parengė Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą (LPTVS), remdamasi tarptautiniu mastu pripažintomis metodikomis (BREEAM, LEED bei kt.) ir pritaikė jas Lietuvos teisiniam, klimatiniam, kultūriniam bei techniniam kontekstui. Tai užtikrina metodikos tinkamumą vietinei praktikai.

 

  • Nuolatinė sistemos priežiūra


Pagal LPTVS proceso aprašą, LŽPT:

    • rengia ir atnaujina metodiką,
    • tvirtina versijas,
    • organizuoja privalomus kasmetinius mokymus vertintojams,
    • akredituoja vertintojus ir užtikrina jų nepriklausomumą,
    • administruoja sertifikuotų pastatų registrą.

 

  • Nešališkumas ir skaidrumas
    Vertintojai negali būti susiję su pastato užsakovu ar projektuotoju darbo santykiais ar verslo ryšiais, taip užkertant kelią interesų konfliktams. Vertinimą patikrina nepriklausoma patikros komisija, sudaryta iš LŽPT valdybos paskirtų ekspertų.

 

Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema (LPTVS) parengta profesionalų ir atitinka aukščiausiems atitinkamų sistemų kokybės kriterijams

 

  • Kompleksiškas požiūris

LPTVS apima keturias pagrindines tvarumo kategorijas – sveikatą, energetiką, medžiagas ir sklypą – su 11 kriterijų bei papildomais pažangiaisiais reikalavimais (nulinė energija, nulinės emisijos, nulinė tarša ir kt.). Tai užtikrina holistinį vertinimą, aprėpiantį tiek žmogaus komfortą, tiek poveikį aplinkai.

 

  • Griežti reikalavimai

Norint gauti LPTVS sertifikatą, būtina įvykdyti visus privalomus kriterijus, patvirtintus dokumentais ir faktiškai įgyvendintus. Jei bent vienas kriterijus neįvykdomas, sertifikatas neišduodamas. Tai garantuoja, kad sertifikuoti pastatai yra iš tiesų tvarūs, o ne tik atitinkantys minimalias sąlygas.

 

  • Aiški ir skaidri procedūra:
    • Vertinimas vyksta pagal patvirtintą procesą (nuo paraiškos pateikimo, vertintojo paskyrimo, dokumentų analizės iki patikros ir sertifikato išdavimo).
    • Sertifikato išdavimą prižiūri patikros komisija.
    • Rezultatai yra viešai skelbiami LŽPT svetainėje, taip užtikrinant skaidrumą visuomenei.

 

  • Tarptautinis pripažinimas ir vietinė adaptacija.

Sistema remiasi geriausia tarptautine praktika, tačiau yra pritaikyta Lietuvos sąlygoms – klimato, teisės aktų, statybos reglamentų bei rinkos poreikiams. Tokiu būdu užtikrinama, kad Lietuvos viešajame ir privačiame sektoriuje taikomas sertifikavimas būtų palyginamas su užsienio šalių standartais, bet kartu atspindėtų vietos realijas.

LPTVS vertintojai

Vardas, pavardė

 Pažymėjimo
Nr.		 Pažymėjimo išdavimo /
atnaujinimo data		 LPTVS
vertintojas(-a) nuo		 Įvertintų pastatų
skaičius		 Kontaktai

Darius Jonaitis

 7 2025-05-21 2018 5

El. paštas
Gintaras Stauskis 5 2025-05-21 2018 3

El. paštas
  • Lietuvos žaliųjų pastatų taryba organizuoja privalomus kasmetinius mokymus vertintojams, kurių metu laikomas testas.
  • Su mokymus išklausiusiais ir testą išlaikiusiais vertintojais Taryba sudaro sutartį ir išduoda LPTVS vertintojo pažymėjimą.
  • LPTVS vertintojo pažymėjimo galiojimo trukmė – vieneri metai.
  • Akredituotų LPTVS vertintojų sąrašas skelbiamas šiame tinklapyje.
  • Pateikęs paraišką dėl pastato vertinimo pagal LPTVS,  užsakovas sudaro sutartį su akredituotu LPTVS vertintoju ir apie tai informuoja Tarybą.
  • Vertintojas negali atlikti vertinimo, jei yra susijęs su užsakovu darbo santykiais, verslo partneryste ar kitu būdu, dėl ko galėtų kilti interesų konfliktas.
  • Vertintojas atlieka vertinimą pagal LPTVS metodiką ir pateikia vertinimo ataskaitą užsakovui ir LPTVS patikros komisijai.
  • Ginčų tarp vertintojo ir užsakovo atveju Tarybos valdyba veikia kaip arbitras.
Žaliųjų pastatų žemėlapis